Naujienos

Knygelės „Antis, Mirtis ir tulpė“, pasirodžiusios 2007 m. autorius, garsus vokiečių rašytojas ir dailininkas Wolf'as Erlbruch'as, 2006 m. buvo apdovanotas Hanso Christiano Anderseno medaliu, o 2016 m. pelnė ir svarbiausią tarptautinį vaikų literatūros apdovanojimą – Astridos Lindgren premiją. „Antis, Mirtis ir tulpė“ išversta daugiau nei į 20 kalbų, o 2018 m., vertėjos Rūtos Jonynaitės dėka, tapo pasiekiama ir Lietuvos skaitytojams.

J. Trimakaitė, Prancūzijoje ir Lietuvoje kurianti lėlininkė, „Lėlės“ žiūrovams jau pažįstama iš 2017 m. suaugusiems ir jaunimui Didžioje salėje pastatyto ir Auksiniam scenos kryžiui nominuoto spektaklio „Kryptis“. Beje, naująjį spektaklį kuria ir ta pati, režisierės „Krypčiai“ suburta komanda: dailininkė – Cerice Guyon (Prancūzija), kompozitorius – Thomas Demay (Prancūzija), „Lėlės“ aktoriai – Sigita Mikalauskaitė, Lijana Muštašvili, Imantas Precas, Deivis Sarapinas. Prie jų taip pat prisijungė aktorės Erika Gaidauskaitė ir Elvyra Piškinaitė bei šviesų dailininkas Felix Battailon (Prancūzija).

Pasak spektaklio režisierės, lėlininkės J. Trimakaitės: „Kalbėdami apie mirtį, dažniausiai mes kalbame apie gyvenimą, jo vertę. Tad ir statydama šį spektaklį mirtį norėjau parodyti kaip natūralų gamtos procesą, cikliškumą, gyvybei reikalingą kaitą. Juk jeigu patys visko nekomplikuotume, gerokai lengviau išgyventume tam tikrus dalykus, turėtume daug mažiau fobijų... O Erlbrucho knygelėj man labiausiai patinka tai, kad ji neduoda jokių atsakymų, juk iš tiesų kalbėdami šia tema mes galim tik pasvarstyti, padiskutuoti.“

Festivalyje taip pat dalyvauja Liublianos lėlių teatras, kurio spektaklis „Kažkur kitur“ (rež. Tin Grabnar) bus rodomas rugpjūčio 7 d., Klaipėdos dramos teatre.

Spektaklis „Kažkur kitur“ pasakoja apie mažą mergaitę pačiame karo įkarštyje. Jos akimis mes stebime besikeičiantį miestą, kupiną siaubo, prievartos ir baimės. Tačiau jame yra ir vilties. Šiame spektaklyje panaudota daugybė šiuolaikiškų lėlių teatro technologijų. Klasikinė lėlių animacija susipina su gyvai rodomomis vaizdo projekcijomis bei virtualiais piešiniais. Dinamiškas vaizdo žemėlapis bei specialiai sukurti davikliai perteikia visus judesius ant stalo, nutrindami ribą tarp realaus ir projekcinio vaizdo – tai visiškai neregėta technologija lėlių teatre, savo novatoriškumu ir žanrų gausa įdomi ir patraukli tiek lėlių teatro režisieriams, tiek kūrėjams, tiek animatoriams. Vaizdo projekcijos nukelia žiūrovus į užburiančios istorijos apie karą, kuris, „laimei“, vyksta „kažkur kitur“, centrą. O gal ne? Tai jautri istorija apie karo ir jo žiaurumo absurdiškumą.

Abu spektakliai bus rodomi 12 ir 14 val.

Festivalis nėra projekto „EU Šiuolaikinio lėlių teatro kritikos platforma“ dalis, tačiau jame dalyvauja abu projekto partneriai – Liublianos lėlių teatras ir Vilniaus teatras „Lėlė“.