Apie projektą

„Europos šiuolaikinio lėlių teatro kritikos platforma“ – tarptautinis projektas, inicijuotas Liublianos lėlių teatro (Slovėnija), vykdomas kartu su Osijek Menų ir kultūros akademija (Kroatija), Vilniaus teatru „Lėlė“ (Lietuva) ir Škotijos lėlininkų asociacija Edinburge.

Projekto tikslas – įprasminti lėlių teatro kritikos, kaip svarbaus elemento, vietą viešajame diskurse, plečiant bendrą supratimą šiuolaikinio lėlių teatro srityje, taip pat jį padaryti aktualiu platesnei visuomenės daliai, keičiant visuomenėje nusistovėjusį suvokimą, kad lėlių teatras yra skirtas „tik vaikams“. Bus siekiama sukurti internetinę šiuolaikinio lėlių teatro Europoje kritikų platformą, didinti profesionalaus diskurso, teorijos ir kritikų svarbą bei skatinti tarptautinį, lėlių teatro srityje dirbančių ar norinčių dirbti žmonių (jaunųjų kritikų, mentorių, teoretikų, redaktorių, profesionalių rašytojų, vertėjų) mobilumą.

„Europos šiuolaikinio lėlių teatro kritikos platforma“ veiklas apims kūrybinės dirbtuvės, seminarai, diskusijos, spektaklių peržiūros, kritinių straipsnių rašymas, tarptautinės kritikų rezidencijos partnerėse šalyse, teorinių ir praktinių žinių gilinimasis ir dalinimasis, tokiu būdu užtikrinant tamprų lėlių teatro ir jo praktikų ryšį ateityje. Nepaisant to, kad projekto trukmė apima 2020-2022 m., planuojama, kad ši internetinė platforma taps ilgalaikiu tarptautiniu tinklu, vienijančiu ir kitas Europos šalis. Projekto metu taip pat bus išleistas šiuolaikiniam lėlių teatrui skirtas žurnalas LUTKA –  specialus leidimas, prie kurio sukūrimo prisidės šalių partnerių redaktoriai. Be to bus kuriamos video paskaitos, skirtos lėlininkystei ir lėlių teatro kritikai, kaip bendra visų partnerių produkcija. Projekto rezultate bus parengtas Lėlių teatro kritikų vadovas.

Projektas bendrai finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą  „Kūrybiška Europa“.

 

Informacija spaudai

 

INSTITUCINIAI PARTNERIAI

Liublianos lėlių teatras – pagrindinis Slovėnijos lėlių teatras, kuriame statomi lėlių ir dramos spektakliai vaikams, jaunimui ir suaugusiems. Vyraujanti tikslinė auditorija yra vaikai ir jaunimas. Viešoji įstaiga buvo įkurta 1948 m. (kaip miesto lėlių teatras) ir nuo 1984 m.yra įsikūrusi Mestni dom Krekovo aikštėje. Teatro repertuaras yra paremtas šimto metų Slovėnijos lėlininkų tradicija. Ypatingas dėmesys skiriamas kultūriniam švietimui, nacionaliniu lygmeniu bendradarbiauja siekiant sistemiškai į švietimo įstaigų programas įtraukiant kokybišką kultūrinį turinį.Teatras yra dalyvauja tarptautinės lėlininkų organizacijos UNIMA bei dalyvauja tarptautinės teatro vaikams ir jaunimui organizacijos ASSITEJ narys. 

Osijek Menų ir kultūros akademija – yra aukštojo mokslo institucija, kuri daugeliu atžvilgių yra unikali Kroatijoje ir už jos ribų. Ji siūlo įvairias studijų programas ir suteikia meno, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir tarpdisciplininių mokslo ir meno sričių laipsnius, todėl ji yra institucija, atvira įvairių tipų studentams, kur jie gali įgyti meninę ir mokslinę kompetenciją. Akademiją sudaro trys skyriai: Muzikos departamentas, Dailės departamentas ir Teatro menų departamentas. Osijek Meno ir kultūros akademija yra pirmoji ir vienintelė lėlininkų mokykla Kroatijoje. Studentai mokosi tiek dramos, tiek lėlių teatrui būdingus vaidybos metodus ir įgyja absolvento aktoriaus ir absolvento lėlininko diplomus. Akademija prisideda prie Osijek kultūrinio ir meninio gyvenimo organizuodama daugybę renginių, tokių kaip festivaliai „Dioniz“ ir „Lutkokaz“. 

Vilniaus teatras „Lėlė“ –  1958 m. Vilniuje įkurtas lėlininko ir režisieriaus Balio Lukošiaus. Dabar jis - valstybinis repertuarinis teatras. Po jo šiame teatro dirbo ir jam vadovavo garsus lietuvių lėlininkas ir scenografas Vitalijus Mazūras. Teatras turi dvi sales, kūrybinę studiją ir rūsyje veikiančią nuolatinę „Gyvojo lėlių muziejaus“ ekspoziciją. „Lėlės“ teatre vaidinami spektakliai, sukurti pagal lietuvių ir pasaulio tautų pasakas, taip pat žinomų lietuvių ir užsienio autorių kūrinių vaikams motyvais. Taip pat „Lėlėje” kuriami lėlių ir dramos vaidinimai suaugusiems pagal nacionalinę dramaturgiją ir pasaulinės literatūros klasiką. „Lėlės“ spektakliai yra ne kartą pelnę apdovanojimų tarptautiniuose ir šalies profesionalių teatrų festivaliuose. Nuo 1966 m. teatras dalyvauja tarptautinės lėlininkų organizacijos UNIMA festivaliuose;  „Lėlė“ taip pat  dalyvauja tarptautinės teatro vaikams ir jaunimui organizacijos ASSITEJ veikloje.

Škotijos lėlininkų asociacija – įkurta 1984 m.,asociacija vienija lėlininkystę, vizualinį teatrą, animaciją Škotijoje ir tarptautiniu mastu. Taip pat organizuoja lėlių teatro „Manipulate“ ir „Puppet Animation“ festivalius, teikia tinklų kūrimo, finansavimo galimybes, praktinius patarimus, paramą lėlininkams ir dirbantiems su vizualiniu teatru ar animaciniais filmais. Be dviejų organizuojamų festivalių, asociacija siūlo pamokas jauniems specialistams, norintiems tapti lėlių teatro kūrėjais.

PARTNERIAI

Voivodinos teatro muziejus – įkurtas 1982 m. gegužės 6 d. Tai savo paskirtimi unikali kultūros institucija, kadangi muziejaus veikla orientuota ne tik į teatro istoriją, bet ir į šiuolaikinio teatro pasiekimus. Didžiausią dėmesį muziejus telkia ne tik teatro ir dramos teorijos, bet ir periodinėms publikacijoms. Voivodinos teatro muziejuje saugoma lėlių kolekcija, lėlių teatro spektaklių brošiūros ir plakatai. Bendradarbiaudami su Tarptautiniu Subotikos vaikų teatro festivaliu, organizavo Tarptautinį lėlininkystės simpoziumą, o nuo 2009 m. – vaikų ir lėlių teatrų veiklą. Šio projekto autorius – profesorius dr. Henrik Jurkowski. Muziejus lėlininkystės meną reprezentuoja savo leidiniuose, leidžia vienintelį Serbijoje lėlių teatrui skirtą žurnalą „Niti“.

 

MENTORIAI IR REDAKTORIAI

Tjaša Bertoncelj – Slovėnijos platformos redaktorė, dramaturgė, publicistė, kuratorė ir teatrologė, daugiausiai dėmesio skirianti lėlių teatrui. Ji įgijo filosofijos ir kultūros sociologijos magistro laipsnio diplomą. Kaip dramaturgė, ji bendradarbiavo su žinomais teatro režisieriais Matija Solce bei Tin Grabnar ir 2019-2020 m. sezone T. Bertoncelj dirbo dramaturge Liublianos lėlių teatre. Ji yra diskusijų moderatorė, rašo kritinius straipsnius, dirba redaktore (taip pat buvo redaktore lėlių teatrui skirtame žurnale „Lutka“).

Zala Dobovšek – mentorė, dramaturgė, teatro kritikė ir pedagogė. Liublianos teatro, radijo, kino ir televizijos akademijos dramaturgijos ir scenos menų asistuojanti profesorė. Nuo 2005 m. ji rašostudentų radijui kultūros ir humanitarinių mokslų departamente, 2009–2014 m. dirbo teatro recenzente ir kritike Slovėnijos dienraštyje „Delo“, o nuo 2015 m. ji rašo dienraščiui „Dnevnik“. Ji yra Slovėnijos teatro kritikų ir tyrėjų asociacijos narė. Kaip dramaturgė ji bendradarbiavo su šiais teatrais ir institucijomis: Mini teatru, Liublianos miesto teatru, Liublianos lėlių teatru, DAMU Prahoje ir kitais.

Igor Tretinjak – mentorius, Kroatijos platformos redaktorius, dėstytojas. Nuo 2014 m. dirba Osijek Menų ir kultūros akademijoje kaip dramos skyriaus dėstytojas /mokslinis asistentas lėlių teatro srityje. Taip pat vykdė vieną iš Kūrybiškos Europos programos projektų, skirtų lėlių teatrui. Nuo 2008 m. leidžia teatro apžvalgas ir akademinius dokumentus kultūros ir akademiniuose laikraščiuose, leidiniuose, žurnaluose ir interneto portaluose. I. Tretinjak yra kritikaz.com, lėlių teatro interneto portalo įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius bei „Artos“ internetinio žurnalo, leidžiamo Osijek Menų ir kultūros akademijos, vyriausiasis redaktorius. Jis yra Kroatijos teatro kritikų ir teatro mokslininkų asociacijos, tarptautinės lėlininkų organizacijos Kroatijoje UNIMA ir Tarptautinio lėlių teatro festivalio menų tarybos narys.

Ieva Raudeliūnaitė – Tarptautinės ir lietuviškos platformų redaktorė. 2013 m. įgijo menotyros bakalauro laipsnį Vytauto Didžiojo universitete. Iš pradžių I. Raudeliūnaitė dirbo atstove žiniasklaidai Tarptautiniame Kintų muzikos festivalyje. Tuo pačiu metu, kaip laisvai samdoma žurnalistė, rašė straipsnius vizualinio meno, dizaino, teatro ir kino temomis, darė interviu žurnalui „L‘Officiel Mada“, portalui Delfi.lt bei kitiems. Nuo 2018 m. I. Raudeliūnaitė dirbo gastrolių ir projektų administratore Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre bei improvizacijos teatre „Kitas kampas“. Šiuo metu ji dirba Vilniaus teatre „Lėlė“ bei yra „SwO“ žurnalo vyriausioji redaktorė.

Andrius Jevsejevas – mentorius, teatro kritikas, dramaturgas, kultūros publicistas. Dirba teatro projektų vadybininku Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno centre. Anksčiau Panevėžio J. Miltinio teatre ėjo meno vadovo pareigas, taip pat viešųjų ir tarptautinių ryšių koordinatoriaus pareigas Vilniaus teatre „Lėlė“, dirbo literatūros skyriaus vedėju Valstybiniame Vilniaus mažajame, Nacionaliniame Kauno dramos bei Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatre, atstovu spaudai Tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ ir Tarptautiniame Vilniaus teatro festivalyje „Sirenos“, šiuolaikinio meno skilties redaktoriumi „Literatūroje ir mene“.

Gareth K. Vile – mentorius, Škotijos platformos redaktorius. Jis yra lotynų kalbos mokytojas, Glazgo universiteto mokslininkas, kritikas ir teatro skilties redaktorius portalui „The List“. Rašydamas apie klasikines civilizacijas, post-moderniosiąją dramaturgiją, šiuolaikinį meną ir jo atlikimą, jis ypatingą dėmesį skiria naujų auditorijos įtraukties priemonių paieškoms, tam pasitelkdamas kritiką, akademinę bei populiariąją žiniasklaidą. Jis yra „Vile“ tinklaraščio, CCA tinklalaidės ir žurnalo „Edinburgische Dramaturgy“ autorius. Gareth rūpi kvestionuoti teatro kritiką, teatrinės patirties prigimtį bei padėti jauniesiems kritikams, skatinant jų bendradarbiavimą su įvairiomis meno organizacijomis visoje Škotijoje.

Ljiljana Dinić – mentorė, Serbijos platformos redaktorė. Ji dirba kaip lasvai samdoma kuratorė, specializuojasi lėlių teatro srityje. Ljiljana stažavosi Voivodinos teatro muziejuje ir Lėlių teatre, Miuncheno miesto muziejuje. Ji yra ne tik publikacijų autorė, bendraautorė, redaktorė, bet ir parodų apie lėlių teatrą organizatorė. Nuo 2014 m. Ljiljana iniciavo pirmąjį ir vienintelį Serbijoje lėlių teatrui skirtą žurnalą „Niti“, dirba jo vyriausiaja redaktore.